Vytautas į turizmą atėjo netradicingai. Pradėjęs kaip
archeologinis volontierius piliakalnių kasinėjimų metu, jis
išmoko ne tik istorinių faktų, bet ir praktinių reikalų žemės
topografijoje. Tai buvo 2006 metai, kai dar dauguma žmonių
nežinojo, kas per dalykus yra šie piliakalniai.
2008 metais baigęs Vilniaus universiteto Turizmologijos
magistrantūrą, Vytautas nusprendė, kad jam įdomiau nei tiesiog
parašyti disertaciją. Jis pradėjo darbą Lietuvos turizmo
federacijoje, kur praleido daugiau nei devyniolika metų. Ir
ten — tai buvo keistas šaltinis — jis nustebino žmonės.
Specialiomis studijomis susidomėjo senioro amžiaus žmonių
poreikiais bei ribojimais turizmui.
Šis tikslas jį vedė keistais keliais. Jis nesėdėjo raštinėje.
Vietoje to, Vytautas sukūrė unikalią metodiką, kaip pristatyti
piliakalnių istoriją žmonėms, kurių fizinės galios yra
ribotos. Tai nebuvo lengva. Turėjo suprasti ne tik istoriją,
bet ir žmogaus biomechaniką, širdies ritmą, kvėpavimą kalnų
šlaituose.